„Evernord Asset Management“ vadovas dalyvavo Verslo žinių konferencijoje, kur dalijosi įžvalgomis apie akcijų ir obligacijų galimybes bei rizikas.

Lietuvos obligacijų rinkoje pastaruosius pusantrų metų buvo stebimas didelis aktyvumas. Įmonių, apsisprendusių skolintis obligacijomis, o ne bankuose, sąrašas smarkiai pailgėjo, o investuotojai turėjo progą fiksuoti dviženklę metinę obligacijų grąžą. Gintaras Rutkauskas, įmonių grupei „Evernord“ priklausančios bendrovės „Evernord Asset Management“ direktorius, teigia, kad obligacijos artimiausioje ateityje turėtų  pasilikti investuotojų taikiklyje – tai išlieka potencialiai patraukli turto klasė.  

Pasak G. Rutkausko, obligacijų rinkos pakilimą labiausiai lėmė sumažėjęs bankų skolinimas įmonėms, ypač iš nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus. 2022 m. viduryje Europos Centriniam Bankui (ECB) pradėjus sparčiai didinti palūkanas, smuko NT, ypač biurų, paklausa, ir bankai pristabdė skolinimą NT projektų vystytojams. Pastarieji netruko rasti išeitį ir atsigręžė į obligacijas, tai yra, apsisprendė skolintis tiesiai iš investuotojų.

„Obligacijos ir banko paskola yra labai panašūs instrumentai, tik bankas skolina kaip vienas skolintojas, o per obligacijas pasiskolinama iš daugelio smulkesnių skolintojų. Gali būti, kad obligacijų pakilimui impulso suteikė ir tarpusavio skolinimo platformos, kadangi jose labai aiškiai pasimatė modelis, kaip veikia skolinimas, kai skolinasi vienas subjektas, o skolintojų – daug, – svarsto G. Rutkauskas. – Tuo tarpu bankas atlieka tarpininko vaidmenį tarp verslo, norinčio pasiskolinti, ir indėlininko, kuris turi lėšų.“

Žinutė investuotojams: dar ne vėlu

Kaip obligacijų rinka atrodo investuotojo akimis, šiuo metu ir artimiausioje perspektyvoje?

„Į patraukliausius obligacijų traukinio vagonus laimingiausieji jau įlipo. Tie, kas įsigijo obligacijų fiksuotomis palūkanomis, šiuo metu tikrai gali būti patenkinti investicijomis, kadangi jie ne tik fiksavo patrauklią grąžą, bet ir pačios jų turimos obligacijos brangsta. Svarbu prisiminti, kad mažėjant palūkanoms, obligacijos brangsta. Būtent tai ir vyksta dabar, kadangi ECB palaipsniui mažina bazines palūkanas, panašiu tempu mažėja ir tarpbankinių palūkanų normos EURIBOR“, – pažymi turto valdymo bendrovės vadovas.

Jis pabrėžia, kad obligacijų ne vėlu įsigyti ir artimiausioje ateityje: obligacijų ilgalaikė grąža panaši kaip akcijų, tačiau patikimumas – aukštesnis. Obligacijų naudai kalba tokie specifiniai techniniai parametrai kaip kintamumo (angl. volatility) ar vertės mažėjimo (angl. drawdown) rodiklis, reiškiantis investicijų portfelio vertės sumažėjimą nuo santykinės didžiausios vertės iki santykinės mažiausios vertės. Tai – svarbūs rodikliai, į kuriuos investuotojai turi atsižvelgti, ir šie obligacijų parametrai istoriškai yra dukart mažesni nei akcijų.

„Kai įmonei blogai, pirmiausiai naudojamas akcininkų kapitalas, tik tada ateina eilė obligacijoms. Obligacijos taip pat yra keleto lygių. Hibridinės subordinuotos obligacijos, kurias dažniausiai leidžia bankai, savo prigimtimi artimesnės akcijoms nei obligacijoms ir yra rizikingesnės. Tuo tarpu geriausias pasirinkimas – obligacijos su įkeitimu, kaip, pavyzdžiui, „Evernord“ platintos Latvijos bendrovės „Marijas 2 SIA“ obligacijos, kuriomis pasiskolintos lėšos buvo investuotos į verslo komplekso „Novira Plaza Riga“ statybas Rygoje. Šiuo atveju, visas turtas yra įkeistas visiems obligacijų turėtojams, taigi tokios obligacijos – saugiausios“, – pavyzdį pateikia pašnekovas.

Jis priduria, kad obligacijų patrauklumą didina ir jų likvidumas – obligacijas galima perleisti, prireikus lėšų arba tiesiog jei nebėra poreikio laikyti tokios investicijos.

Dominuoja NT sektoriaus obligacijos

Tai, kad obligacijų pasiskirstyme pagal sektorius Lietuvoje dominuoja NT, nėra išskirtinis Lietuvos bruožas, mano „Evernord Asset Management“ vadovas. Pasak jo, šio sektoriaus obligacijos populiarios ir Skandinavijos šalyse, o apskritai šios skolinimo formos paplitimas skirtinguose verslo sektoriuose priklauso nuo konkrečios šalies ekonominės struktūros.

„Lietuvoje NT sektoriaus obligacijos išties nusveria, jos sudaro maždaug pusę visų emisijų. Didžioji likusi dalis – finansų sektoriaus įmonių obligacijų emisijos, ir tik labai nedidelė dalis lieka kitiems sektoriams. „Evernord“ įsteigtame atviro tipo, aukšto pajamingumo obligacijų fonde „Evernord Bond Fund“ siekiame subalansuoti obligacijas pagal sektorius, remdamiesi principu, kad vieno sektoriaus obligacijų fonde neturėtų būti daugiau nei 15 proc. Tai leidžia maksimaliai diversifikuoti rizikas, ypač jei investicijas išskaidome ir geografiniu atžvilgiu. Turiu pripažinti, kad rasti kitų sektorių įmonių, kurios norėtų skolintis obligacijomis – rimtas iššūkis“,  – sako G. Rutkauskas, šio fondo valdytojas.

Įmonėms, kurios turi galimybę pasiskolinti banke, šis procesas gali atrodyti paprastesnis, ypač jei skolinamasi nebe pirmą kartą. Obligacijų atveju susiduriama su kitokiais procesais, reikia atitikti Lietuvos banko reikalavimus ruošiant dokumentaciją, užmegzti sėkmingus bendradarbiavimo ryšius su obligacijų leidėjais ir platintojais. Pirmą kartą žengiant į obligacijų teritoriją gali atrodyti, kad prireikia daugiau pastangų, ir tai dalį verslų vis dar atbaido nuo šio skolinimosi kelio.

„Tačiau jei įmonė obligacijas leidžia nebe pirmą kartą, žino, kokią medžiagą parengti, viskas vyksta sklandžiai ir palyginti greitai. Tuo ir įsitikino verslai, per pastarąjį obligacijų rinkos suaktyvėjimą išleidę savo skolos vertybinius popierius“,  – sako G. Rutkauskas.

Tendencijos: yra ir nežinomųjų

Kalbėdamas apie artimiausio laikotarpio makroekonomines tendencijas ir jų įtaką investicinei aplinkai, „Evernord Asset Management“ vadovas pabrėžia: palūkanų normos užtikrintai juda viena – mažėjimo – kryptimi. Vienintelis klausimas – kokiu tempu jos mažės ir ties kuria riba sustos.

„Ekonomistai daro prielaidą, kad ECB nustatomos bazinės palūkanų normos sustos ties 2–2,25 proc., tai tikėtina kitų metų pabaigoje. EURIBOR dinamika yra panaši kaip ECB palūkanų, pavyzdžiui, dabar bazinės palūkanų normos siekia 3,5 proc., o 6 mėnesių trukmės EURIBOR palūkanų norma yra apie 3 proc. (spalio mėn. vidurio duomenys). Tai rodo rinkos lūkestį, kad artimiausioje ateityje ECB toliau mažins palūkanų normas“, – dėsto G. Rutkauskas.

Jo vertinimu, minimą 2–2,25 proc. palūkanų riboženklį galėtų keisti šiuo metu nežinomi veiksniai, pavyzdžiui, naftos brangimas. Tą galėtų lemti suintensyvėjusi įtampa Vidurio Rytuose ir Irano dalinis ar visiškas eliminavimas iš naftos pasiūlos.

Dėliojant investicijų portfelius, G. Rutkauskas siūlo atidžiai įvertinti akcijų ir obligacijų rinkas. Akcijų kainos – palyginti aukštos, tuo tarpu įmonių obligacijos išlieka palyginti pigios, o jų grąža – vis dar aukšta.

Kalbant apie sektorius, verta žvalgytis į palūkanų normų kaitai jautrius verslus. Ryškiausi pavyzdžiai – NT, energijos gamybos ir komunalinių paslaugų įmonės, kurioms tenka daug investuoti į įrangą bei infrastruktūrą, todėl jų įsiskolinimai – dideli, o palūkanos sudaro reikšmingą kaštų dalį.

„Mažėjant palūkanoms, šių įmonių kaštai mažės, rodikliai gerės. Tad šiems sektoriams – NT, komunalinių paslaugų, kai kuriems daug investuojantiems gamybos segmentams – būtų galima teikti pirmenybę investuojant. Bet kuriuo atveju, obligacijos vidutiniu laikotarpiu išlieka patrauklesnė turto klasė nei akcijos“, – teigia „Evernord Asset Management“ vadovas G. Rutkauskas.

https://www.vz.lt/izvalgos-verslui-2025/2024/10/28/obligacijos-ar-ne-velu-investuoti